- strajus
- 1 ×strãjus (l. strój) sm. (2) FrnW, NdŽ 1. ŽCh321, M puošimasis, dabinimasis: Rudenį pats strajus jauniškei J. ^ Strãjus nepakajus vis tą daro End. Strãjus – nepakajus, pati galą daro, t. y. strajijas iš paskutinios J. 2. Ch1Ptr3,3 puošnumas: Juos iždavinėjai ant apsirijimų, ant girtavimų, ant pompų, ant strãjų, ant kortų DP307. Ta mišia sa visomis savo ceremonijomis ir strajumi teipajag yra laikoma MTP73. 3. M.Krtn puošnus apdaras, drabužis, papuošalas: Mas strãjų nė kokių nepirkom Eig. 4. BTŽ bot. žiedo kuokelio dalis su žiedadulkėmis, dulkinė (anthera): Kiekvienas tada vyrukas tur skuburėj galvelę, kuri vadinas strajus P. 5. JD243, Mrj paukščio lyties organas: Dėkui, Mariute, už gaidį ir gaidžio strãjų Nm.
Dictionary of the Lithuanian Language.